- tepinėlis
- tepinė̃lis dkt. Iš nosiãryklės pàėmė tepinė̃lį.
.
.
tepinėlis — tepinė̃lis sm. (2); BTŽ, ŽŪŽ131 med. plonas tiriamosios medžiagos sluoksnis, užteptas ant stiko, tirti mikroskopu: Kraujo tepinėlis TTŽ. Tepinėliui medžiaga reikia imti ligos pradžioje, nes į pabaigą mikrobai išnyksta P.Avyž … Dictionary of the Lithuanian Language
tepinys — tepinỹs sm. (3b) 1. NdŽ, DŽ1 žr. tepinėlis. 2. potėpis: Keliais drąsiais tepiniais rašytojas pavaizduoja tiek užguitą negrą, tiek žiaurų rasistą bosą sp … Dictionary of the Lithuanian Language